Šviesos kelias

Šiandien pirmą kartą apsilankiau savo sodyboje. Pagaliau išsipildė viena didžiausių mano svajonių – turėti savo žemės lopinėlį. Galiu pasakyti, kad Visatos traukos dėsnis yra jėga Radome tokią sodybą, kuri beveik idealiai atitiko mano įsivaizduojamą vietą. Tai žinoma neįvyko per savaitę ar mėnesį. Šios vietos reikėjo išlaukti, ir, galbūt, jai suaugti, įrodyti, kad tikrai jos nori ir esi pasiruošusi priimti ją su meile. Pirmoji žemuogė, avietė, pirmasis žydinčių čiobrelių kvapas ir susidūrimas su gyvąja gamta suvirpino ir pripildė širdį dėkingumo, džiaugsmo ir vilties, kad šioje vietoje mums bus iš tiesų gera… Laikui bėgant tikiuosi paversti ją mažyčiu rojaus kampeliu, ir jau dabar gimsta įvairios idėjos ir sumanymai, kaip tą padaryti. Gamta aišku jau daug kuo pasirūpino pati, reikia tik šiek tiek žmogaus rankos ir, svarbiausia, daug meilės, nes kiekvienas augalas reaguoja į žmogaus skleidžiamą energiją ir atitinkamai stengiasi paimti iš aplinkos ir atiduoti jam visa ką turi geriausio. Tereikia nepamiršti už visa tai padėkoti…

written by humanangel

Laikas, atrodo, bėga vis greičiau ir greičiau… Gal tikrai tai, ką mes vadiname sekunde, minute, valanda dabar jau nebeatitinka to, kas buvo prieš metus, mėnesį ar savaitę. Mums tik atrodo, kad laikrodžiai eina vis tuo pačiu ritmu… O ištikrųjų jie nuolat greitėja, prisitaikydami prie pakitusių Žemės virpesių.

Šioje atkarpoje tarp Naujų Metų ir vasaros buvo visko: netikėtų ir tikėtų kelionių, naujų vidinių atradimų, blaškymosi ir abejonių, ir taip ilgai laukto sveikatos pagerėjimo. Skausmas, kankinęs mane beveik ištisus metus, pagaliau pasitraukė… Tarsi jo nė nebūtų buvę… Ir kas dabar gali pasakyti, kurios mano pastangos davė vaisius? O jų būta daug, pačių ivairiausių. Sukeliančių dar didesnį skausmą, ir tokių, kai tiesiog reikia būti ir pasitikėti, kad tavo kūnas gauna tai ko jam šiuo metu labiausiai reikia.

Noriu pasidalinti įspūdžiais iš Egipto, kuriame buvau metų pradžioje. Ši kelionė buvo visiškai netikėta, bet apie ją seniai svajota. Nuo pat pirmų akimirkų buvau apimta kažkokios ypatingos būsenos ir ši būsena išliko visos kelionės metu ir dar kelias savaites po jos. Žodžiais sunku apibūdinti, bet tikiu, kad tai buvo mano pačios dovana sau, metas, kai iš tiesų jauti savo tikrąjį Aš ir su Juo esi Viena. Metas, kai jauti gyvenimo pilnatvę ir kai atrodo, kad visas pasaulis nori tau padėti, nes visi įvykiai tarsi plaukia savaime ir aplinkybės dėliojasi tau palankiausiu būdu. Žinau, kad galima pasiekti, jog ši būsena būtų nuolatinis tavo palydovas. Nors keliavome įprastiniais turistiniais maršrutais, patyriau daug nuostabių akimirkų, kai galėjau prisiliesti prie šios šalies sielos, pajusti žmonių svajones ir šilumą. Ypač man įstrigo žodžiai, pakabinti mažytėje beduinų mečetėje dykumoje..

„Per orą… per vandenį… per žemę… paversk Svajones realybe“

Diena po dienos mano svajonės iš tiesų virsta realybe ir aš kasdien kuriu savo tolimesnį gyvenimą tik man vienai būdingu stiliumi. Jei kažkas toje realybėje man nepatinka, žinau, kad kiekvieną akimirką galiu pasirinkti iš naujo. Gera žinoti, kad galiu tą padaryti, ir kad kiekvieną akimirką galiu kreiptis pagalbos į savo Angelą, savo Aukštesnįjį Aš.

written by humanangel

Šiandien visi sėsime prie Kūčių stalo. Metai iš metų mūsų šeimas sujungia ši graži šventė. Ateiname su prabėgusių metų vizija, džiaugsmais, pasiekimais, atradimais, netekimais… Koks bus šis vakaras, priklauso nuo kiekvieno iš mūsų. Jei visi įnešime savo širdies šilumos ir dėkingumo, ši šiluma ir dėkingumas susivienys ir sustiprins mus keleriopai. Pakilsime nuo stalo pakylėti, nušvitę, pilni ramybės ir vilties.

Tai ištiesų magiškas laikas, kai mus labiau nei bet kuriuo kitu metu, supa angelų pulkai, nes mes…. leidžiame jiems būti su mumis, leidžiame jiems daryti stebuklus. Mūsų širdys yra atviresnės ir imlesnės meilei, grožiui ir džiaugsmui. Todėl ir vyksta kalėdiniai stebuklai… kai atleidžiame vieni kitiems, kai pildome didžiausius vaikų troškimus, kai prisimename seniai bematytą draugą ir nutariame jį aplankyti, kai stebuklingai susikerta žmonių keliai…

Esu be galo dėkinga už prabėgusius metus ir už visus stebuklus, ir ne tik kalėdinius…. nes leidau jiems vykti visus metus. Laukiu Naujųjų, nes vėl sėsiu prie balto popieriaus lapo, ir užpildysiu jį naujais mažais ir dideliais stebuklais, kurie vyks 365 d. per metus. Jums linkiu to paties…

Ramių, šviesių Kalėdų, magiškų Naujųjų Metų…

written by humanangel \\ tags: stebuklai

Šiandien, norėdama sužinoti atsakymą į paprastą klausimą, gavau nepaprastą atsakymą…

„Mieloji, viskas vyksta taip, kaip turi būti. Nesipriešink mažiems ženklams, kurie parodo tau kelią. Tai buvo vienintelis būdas parodyti tau geriausią kelią, kadangi tavo mintys klaidžiojo į visas puses. Pasitikėk mano vedimu ir paleisk visa kita, lyg rudens lapą, nešamą vėjo. Paleisk visa pavėjuj ir atsipalaiduok. Šiandien yra puiki diena tai padaryti. Pamiršk visus rūpesčius, problemas, tiesiog BŪK, ŠVIESK, džiaukis gyvenimu, juokis, šok, klausyk muzikos. Tu esi verta to! Esi to verta!

Atsiduok šiai gyvenimo tėkmei, ji natūrali kaip kalnų upė, šniokščianti per visus akmenis ir ramiai išsiliejanti į slėnį. Koks būtų gyvenimas be šių uolų ir akmenų, ir be ramių žaliuojančių slėnių. Tai būtų pilkas, neįdomus gyvenimas. Koks džiaugsmas įveikus visas kliūtis virsti gilia, plačia ir išmintinga upe, kuriai įsiliejus į jūrą ciklas prasideda iš naujo. Ir taip bus visada. Per amžių amžius. Tik kiekvieną kartą tavęs lauks dar didesni ir dar įdomesni nuotykiai. Juk Dievas yra neaprėpiamas, neišmatuojamas ir Jame telpa visa, kas jau atrasta, pagalvota, sumanyta ir begalinė seka dar neatrastų, nepagalvotų ir nesumanytų galimybių. Esi amžina – nes esi Mano dalis. Esi ta, kuri atranda, pagalvoja, sumano ką nors neįtikėtino! Ir tai pavirsta į kažką labai realaus! Tu duodi tam pradžią ir pabaigą. Tik nuo tavęs priklauso, kur sustosi ir ką darysi toliau… Esi visiškai laisva pasirinkti tai, ko labiausiai norėtum. Įsiklausyk į savo sielos balsą, įsiklausyk į vidinį kvietimą leistis į dar vieną nepakartojamą nuotykį, kurio metu, kad ir kas benutiktų, esi visiškai saugi, nes visuomet esi ir visuomet būsi Mano glėbyje. Pirmyn, mano drąsusis vaike, atrask tai, kas dar neatrasta, sukurt tai, kas dar nesukurta. Turi visas galimybes tai padaryti. Esi amžina. Prisimink tai! Prisimink! Nes taip ir yra!“

written by humanangel \\ tags: , gyvenimo nuotykis, Pokalbiai su Dievu

Kviečiu leistis į nepaprastą kelionę kartu su manimi. Tai kelionė, kurios maršrutas nesuplanuotas, ir kur kiekvieną akimirką gali įvykti kas nors naujo. Tai kelionė į savo vidų, kuriame slypi pasakiški turtai ir neišsemiamos galimybės. Tai kelionė į svajonių išsipildymą, kuriai iš tiesų reikia labai daug drąsos, kantrybės ir atsidavimo.

Tačiau visa tai nelieka be atpildo. Suvokimas, kad kiekvieną dieną Tu vis geriau prisimeni savo tikrąją prigimtį ir po truputėlį tampi žmogumi-angelu, yra geriausia dovana ne tik sau pačiai, bet ir visiems aplinkui. Tokių kaip aš jau ne vienetai ir ne dešimtys, bet tūkstančiai. Žmonių sąmonė bunda iš tūkstantmečių miego ir planeta prisitaiko prie šio pokyčio.  Klimato pokyčiai yra vienas iš ženklų. O jų yra labai daug. Bet svarbiausias ženklas yra Jūsų viduje.

Pabandykite su visu nuoširdumu kreiptis į jūsų viduje slypintį Angelą, jūsų Aukštesnįjį Aš, kuris laukia Jūsų leidimo pažadinti Jus, ir nustebsite, kaip greitai Jūsų akys atsivers naujam gyvenimui, naujam suvokimui ir naujiems pojūčiams.  Jus užplūs neįtikėtinas džiaugsmas, ramybė ir meilė. Ir klausimas: ir kurgi aš buvau visą šitą laiką? Tačiau kiekvienas iš mūsų einame savuoju unikaliu keliu, ir kartais reikia didelių sukrėtimų, kad pagaliau suvoktum, jog visą šitą laiką Dievas buvo čia pat, kartu su manimi, tik mano akys buvo nukreiptos į išorę, o ne į vidų…

written by humanangel \\ tags: Kelionė į save, sąmonės nubudimas